Specialiąją pedagoginę pagalbą vaikams, turintiems kalbėjimo, kalbos ir kitų komunikacijos sutrikimų, darželyje teikia vyresnioji logopedė Giedrė Malčienė.

Apie save

Darbe man svarbu kurti pasitikėjimu, pagarba ir meile grįstus santykius su vaikais. Šiltas, palaikantis ir įgalinantis bendravimas padeda pasiekti geriausius rezultatus taisant įvairius kalbos ir kalbėjimo sutrikimus. Logopedinis darbas yra kantrybės, atkaklumo ir nuoseklumo reikalaujantis procesas, todėl didelį dėmesį skiriu bendravimui su mokytojomis, specialistais ir tėveliais. Nuolat keliu savo kvalifikaciją seminaruose, konferencijose ir mokymuose, domiuosi logopedijos naujovėmis, inovatyviais korekcijos metodais, stengiuosi juos kūrybiškai pritaikyti savo darbe. Logopedinėms pratyboms parenku įdomias, įtraukiančias užduotis ir žaidimus.

Logopedo veikla

• Visapusiškai tiria ir vertina vaikų kalbą, nustato kalbėjimo ar kalbos sutrikimus;
• Numato logopedinio darbo tikslus, uždavinius, parenka tinkamiausius metodus ir būdus jiems pasiekti;
• Sudaro individualias, pogrupines kalbos ugdymo programas. Kartu su kitais ugdymo įstaigos specialistais ir mokytojais rengia IPP (Individualius pagalbos planus) didelių specialiųjų ugdymosi poreikių vaikams.
• Fiksuoja vaikų pasiekimus;
• Bendradarbiauja su mokytojais, kitais įstaigos specialistais bei tėvais siekiant logopedinio darbo efektyvumo ir užtikrinant korekcijos tęstinumą;
• Šviečia darželio bendruomenę aktualiais kalbos raidos, sutrikimų prevencijos, kalbos ir kalbėjimo sutrikimų korekcijos klausimais;
• Dalyvauja VGK (Vaiko gerovės komisijos) ir kitų įstaigoje sudarytų darbo grupių veikloje;
• Padeda užtikrinti įtraukiojo ugdymo įgyvendinimą darželyje.

Logopedas veda individualias ir pogrupines pratybas, kurių metu:

• Lavina artikuliacinį aparatą, ruošia jį taisyklingam garsų tarimui;
• Moko taisyklingo kalbinio kvėpavimo;
• Lavina kalbos supratimą;
• Ugdo foneminę klausą ir fonologinį suvokimą;
• Pasitelkiant specialias metodikas, moko taisyklingo garsų tarimo, įtvirtina juos ir diferencijuoja nuo painiojamų garsų;
• Formuoja analizės-sintezės įgūdžius;
• Aktyvina kalbą esant sulėtėjusiai kalbos raidai;
• Formuoja kalbos sistemą esant kabos neišsivystymui;
• Tikslina, plečia, turtina pasyvųjį ir aktyvųjį žodyną;
• Ugdo kalbos gramatinį taisyklingumą;
• Ugdo rišliąją kalbą;
• Dirba su raidos sutrikimų turinčiais vaikais;
• Lavina sklandaus kalbėjimo įgūdžius;
• Lavina smulkiąją motoriką,
• Atlieka skaitymo ir rašymo sutrikimų prevenciją.

Svarbu!

• Vaiko kalba plėtojasi etapais, todėl kalbos sutrikimus reikia skirti nuo netaisyklingo garsų tarimo, nesklandaus kalbėjimo, kurį nulemia fiziologinės vaiko amžiaus ypatybės. Iki 4,6–5,5 metų daugelis vaikų dar nemoka ištarti sunkesnių garsų š, ž, č, dž, r. Tai vadinama fiziologiniu šveplavimu. Jis vaikui augant įveikiamas savaime.
• Kalbėjimo ir kalbos sutrikimų šalinimas – ilgas ir nuoseklus procesas. Todėl būkite kantrūs!
• Puiku, kai į šį procesą įsitraukia ir tėveliai. Kai logopedinis darbas yra tęsiamas ir namuose, vaikai gali greičiau įtvirtinti naujai įgytus įgūdžius.
• Ugdomieji kompiuteriniai žaidimai, filmukai, programėlės neskatina vaiko kalbos. Vaikui leidžiant laiką prie kompiuterio, išmaniojo telefono ar televizoriaus, vaikas dažniausiai tyli, artikuliacinis aparatas „nesiruošia“ tarti garsų ir žodžių, nukenčia gebėjimas reikšti mintis, atsiranda dėmesio sukaupimo ir išlaikymo sunkumų. Laikydamiesi specialistų rekomendacijų dėl saugaus ikimokyklinukų laiko prie ekranų, padėsime jiems užaugti sveikais (daugiau informacijos https://www.mediavaikai.lt/lt/copy-of-results).
• Netaisomi kalbėjimo ir kalbos sutrikimai gali turėti įtakos ir vaiko mokymosi pasiekimams mokykloje (gali įtakoti skaitymo, rašymo sutrikimus, gramatinės kalbos sandaros, rišliosios kalbos formavimosi sunkumus).

Kada reikalinga logopedo konsultacija?

Kai vaikas:

0,5-1 m.

• neatsiliepia į vardą;
• nečiauška, nemėgdžioja savo tėvų garsų;
• nereiškia savo norų garsu ar gestu;
• netaria tęsiamų garsų, garsų junginių;
• neparodo paprastų aplinkos daiktų.

1-2 m.

• neatsiliepia į vardą;
• neparodo daiktų paveikslėlyje;
• nevykdo paprastų prašymų („atnešk kepurę“, „mesk kamuolį“);
• netaria prasmingų žodžių, o savo prašymus iliustruoja gestais, mimika, veda ar rodo į norimus objektus.

2-3 m.

• netaria dviejų žodžių frazių („noriu lėlės“, „duok gerti“, „mama eina“ ir pan.);
• neparodo savo kūno dalių, aplinkos daiktų;
• neatlieka iš karto dviejų paliepimų („paimk kamuolį, paduok jį broliui);
• nerodo pirštu į daiktus;
• tėvai ir aplinkiniai nesupranta didžiosios dalies vaiko kalbos.

3-4 m.

• kalba tik „sava“ kalba (sunkiai suprantama aplinkiniams);
• nuo 3 m. netaria garsų k, g, l, v;
• kalboje daug gramatinių netikslumų, vartoja netinkamas galūnes žodžiuose;
• kalbėdamas liežuvį iškiša tarp dantukų;
• kalbėdamas užstringa, tęsia garsus, kartoja žodžių skiemenis.

4-6 m.

• nuo 4,6 m. netaria garsų š, ž, č, s, z;
• nuo 5,5 m. netaria garso R;
• netaria triskiemenių žodžių;
• netiksliai taria žodžius su priebalsių samplaikomis;
• negeba apibūdinti daiktų, nusakyti jų spalvos, formos, paskirties;
• negeba trumpai papasakoti, ką veikė darželyje, ką matė mieste ir pan.

DARBO LAIKAS

Individualių konsultacijų laiką galima suderinti tel. nr. 8-611-20504

Rūpimais klausimais galima kreiptis el. paštu: giedre.malc@gmail.com

Logopedo patarimai. 10 BŪDŲ PRAKALBINTI SAVO VAIKĄ