Dėmesingumą lavinantys žaidimai fizinės veiklos metu

Darželis yra nepaprastai svarbi vieta vaiko gyvenime, kurioje formuojasi jo asmenybė, įgūdžiai ir požiūris į pasaulį. Čia ideali terpė pradėti lavinti dėmesingumą, nes šiame amžiuje vaikai yra ypač imlūs naujai informacijai ir įgūdžiams. Verta paminėti, kad dėmesingumo ugdymas darželyje turi ilgalaikį teigiamą poveikį vaiko raidai ir gerovei.

Fizinis aktyvumas ir dėmesingumas – du svarbūs aspektai, kuriuos derinti vaikų ugdyme yra itin naudinga. Dėmesingumo žaidimai, integruoti į fizines veiklas, padeda vaikams ne tik judėti ir stiprinti kūną, bet ir ugdyti svarbius įgūdžius, tokius kaip:

• susikaupimas: žaidimai, reikalaujantys atlikti konkrečius judesius, sekti instrukcijas ar reaguoti į tam tikrus signalus, skatina vaikus sutelkti dėmesį į šią akimirką.
• disciplina: dėmesingumo pratimai moko vaikus kantrybės, disciplinos ir gebėjimo sekti taisyklėmis. Ypač svarbu komandiniuose žaidimuose.
• kūrybiškumas: kai vaikai yra dėmesingi, jie atviresni naujoms idėjoms ir patirtims. Tai skatina jų kūrybiškumą, leidžia jiems atrasti naujus judėjimo būdus ir žaidimų variantus.
• emocinė pusiausvyra: fizinė veikla kartu su dėmesingumo pratimais skatina geresnę emocinę būseną, mažina stresą ir nerimą.
• savireguliacija: dėmesingumo žaidimai moko vaikus valdyti savo emocijas ir impulsyvumą.

Dėmesingumo žaidimų pavyzdžiai, skirti fizinės veiklos metu ikimokyklinio amžiaus vaikams (3–6 metų), tačiau kai kuriuos žaidimus galima pritaikyti ir jaunesniems ar vyresniems vaikams, atsižvelgiant į jų gebėjimus ir poreikius:

Pasaka su judesiais: skaitoma trumpa pasaka, kuomet iš anksto su vaikais susitariama, jog išgirdus konkrečius žodžius (rekomenduojami 2-3 žodžiai), reiks atlikti tiems žpdžiams priskirtus judesius, pvz., kiškis – striksėti, akmuo – susirietus gulėti.

Pojūčių takas: takas iš įvairių medžiagų (kankorėžių, smėlio, akmenų) ar iš specialių blokelių paruoštas takelis, kuomet vaikai raginami vaikščioti basomis, atkreipiant dėmesį į kiekvieno paviršiaus sukeliamus pojūčius.

Skarelių šokis: grojant skirtingų tempų muzikai, vaikai atitinkamai juda po erdvę su skarelėmis – lėčiau, greičiau ar sustoja.

Garsų medžioklė: vaikai raginami įsiklausyti į tolimiausius garsus – už sienos ar gatvėje girdimus garsus, po to arčiausiai esančius garsus – fone grojanti muzika, šnaresys ar net paties kvėpavimas.

Sustink-atgyk variacijos: muzikai grojant gali ratu judėti sutartu judesiu (ant kulnų,  atbula), muzikai sustojus, sustingti. Arba visi juda laisvai ar šoka grojant aktyviai muzikai, o jai sustojus, stebi ir atlieka mokytojos demonstruojamą paveikslėlį, pvz., su pavaizduota jogos poza.

Stebėjimas: lauke vaikai skatinami stebėti gyvūnus, augalus ar kitus gamtos reiškinius, atkreipiant dėmesį į jų judesius, spalvas ir garsus, o patalpoje – praktika su „Dėmesingumo stiklainiu“ ar spalvų/ formų ieškojimas aplink.

Kvėpavimo pratimai: įprastai atliekami veiklos pabaigoje atsistojus/ atsisėdus, kaip „Gėlė ir žvakė“ „Liftas“, „Fejerverkas“, „Penkių pirštų kvėpavimas“, figūrų kvėpavimas (trikampio, kvadrato).

Taigi dėmesingumo žaidimai, integruoti į fizines veiklas, suteikia vaikams galimybę ne tik stiprinti kūną, bet ir ugdyti svarbius įgūdžius, kurie bus naudingi visą gyvenimą. Tai puikus būdas padėti vaikams augti sveikiems, laimingiems ir sėkmingiems.

Informacija parengė fizinio lavinimo mokytoja Alina Raminienė